• Finansai

    Skaitmeninis euras gali išjudinti atsiskaitymų rinką, bet įprastų banko kortelių nepakeis

    Lietuvoje banko korteles naudoja daugiau kaip 80 proc. žmonių – „Visa“ ar „Mastercard“ logotipai jau įprasti ir visiems pažįstami. Nors šios dvi JAV korporacijos kontroliuoja didžiąją dalį pasaulio mokėjimų, jų dominavimui iškilo reali grėsmė. Europai ruošiant savo alternatyvą, šiuo metu vadinamą tiesiog „skaitmeniniu euru“, kalbos apie „Visa“, „Mastercard“ ir kitų mokėjimo tarpininkų skirtumus vėl padažnėjo, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai. Skirtumai tarp „Visa“ ir „Mastercard“ – minimalūs Tiek „Visa“, tiek „Mastercard“ veikia milijonuose prekybos vietų, internete, daugelyje pasaulio šalių, bankomatų ar skaitmeninių piniginių. Svarbu suprasti, kad šios įmonės tiesiogiai vartotojui kortelių neišduoda, o tik suteikia mokėjimų tinklą, per kurį apdorojamos operacijos. Tai reiškia, kad įvairiausias sąlygas pateikia patys bankai. Net ir…

  • Finansai

    Giraitės ginkluotės gamykla 2025-aisiais augino gamybos apimtis ir pelną iššūkių kupinoje rinkoje

    2025-ieji Giraitės ginkluotės gamyklai buvo gamybos pajėgumų stiprinimo ir stabilaus augimo metai. Padidintas įstatinis kapitalas investicijoms ir įgyvendinami projektai leido ir plėsti gamybą, ir užtikrinti ilgalaikį įmonės stabilumą bei pasirengimą augantiems gynybos poreikiams. Nepaisant pasaulinės rinkos situacijos keliamų iššūkių, įmonė didino ir pajamas, ir pelną. Augo įmonės pajamos ir pelnas, padidintas kapitalas Bendrovės pardavimo pajamos augo 24 % – nuo 23 mln. Eur 2024 m. iki 28,4 mln. Eur 2025 metais. Gamyklos grynasis pelnas augo 19 proc. proc. – nuo 3 mln. Eur 2024 m. iki 3,6 mln. Eur 2025 metais, o grynojo pelno marža 2025 m. siekė 13 proc. Pagal pelno paskirstymo projektą dividendams valstybei paskirta pelno dalis – 2 583…

  • Finansai

    Žvejai verslininkai visą informaciją turi pateikti elektroniniuose žvejybos žurnaluose

    Nuo gegužės pradžios įsigaliojo Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų pildymo taisyklių pataisos, įpareigojančios visą informaciją apie šalies vidaus vandenyse vykdomą verslinę žvejybą realiu laiku pateikti per Biologinės įvairovės informacinę sistemą (BĮIS). Nuo šiol ūkio subjektų duomenys apie žuvų išteklių naudojimą (žvejybos laiką, vietą, naudojamus žvejybos įrankius, sugautas žuvų rūšis ir kiekius) yra skaitmenizuoti. Įdiegus elektroninius žvejybos žurnalus, žuvų išteklių naudojimo apskaita tapo skaidresnė ir tikslesnė, o žvejybos kontrolę vykdantys pareigūnai bet kuriuo paros metu galės gauti išsamią informaciją apie jų kontroliuojamoje teritorijoje vykdomą verslinę žvejybą. Tai efektyvina žvejybos kontrolę, užtikrina žvejybos kvotų naudojimą, saugomų rūšių žuvų apsaugą ir padeda išsaugoti žuvų išteklius vidaus vandenyse. Pernai verslinės žvejybos metu vidaus vandenyse sužvejota…

  • Finansai

    Pagarbos mokesčių mokėtojams diena: kokius signalus siunčia pirmieji mokesčių reformos metai?

    Renginio tipas: Komentarai žiniasklaidai Renginio data: pirmadienis, 2026 gegužės 11 Renginio pradžia: 10:00 Renginio pabaiga: pirmadienis, 2026 gegužės 11 Renginio vieta: Lietuvos laisvosios rinkos instituto biure (Vilniaus g. 31, 4 aukštas, Vilnius) Gegužės 11-ąją Lietuvoje minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena. Šiemet ji sutinkama jau naujomis mokestinėmis sąlygomis – po pernai priimtos ir šiemet įsigaliojusios mokesčių reformos.  Šia proga Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva, taip pat vyr. ekspertas Ernestas Einoris ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė teiks komentarus žiniasklaidai apie pirmuosius reformos signalus, mokesčių mokėtojų elgseną, investicijų aplinką ir Lietuvos konkurencingumą. LLRI atkreipia dėmesį, kad pirmieji viešai matomi signalai kelia susirūpinimą, ar mokesčių sistema iš…

  • Finansai

    „Lietuvos draudimas“ atnaujina įvaizdį, startuoja jį lydinti reklamos kampanija

    Didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė šalyje „Lietuvos draudimas“ keičia įvaizdį bei jį atspindintį šūkį, ir šiuos pokyčius pristato nauja reklamos kampanija „Nuspėjamai geram gyvenimui“. Sprendimą atnaujinti savo įvaizdį padiktavo siekis būti arčiau žmonių kasdienybės ir draudimo temomis kalbėti jiems artimesne kalba.  Reklamos klipo siužete – dinamiško pasaulio skuboje harmoniją spinduliuojanti herojė, kurios vaidmenyje aktorė Goda Petkutė. Įvaizdiniame reklamos klipe ji įkūnija ramybe alsuojantį šiuolaikinį žmogų, kuris, nors ir gyvendamas nenuspėjamame pasaulyje, jaučiasi užtikrintai.  Reklamos klipe pasirodanti frazė „Nuspėjamai geram gyvenimui“ yra daugiau negu naujasis „Lietuvos draudimo“ šūkis – tai pažadas klientui. Jis pabrėžia bendrovės siekį būti draudimo partneriu, kuris padeda žmonėms gyventi ramiau: išvengti netikėtumų, o nutikus incidentui ar patyrus…

  • Finansai

    „Meta“ pradės tikrinti vartotojų amžių pagal nuotraukas: ką tai reiškia vaikams ir tėvams?

    Šią savaitę „Meta“ pristatė naujas priemones, kurios skirtos geriau atpažinti nepilnamečius „Instagram“ ir „Facebook“ platformose. Amžiui nustatyti bendrovė pradės naudoti dirbtinio intelekto sprendimus, kurie analizuos vartotojų nuotraukas, vaizdo įrašus bei elgseną. Nors tokie pokyčiai gali padėti geriau apsaugoti vaikus internete, ekspertė atkreipia dėmesį – vien technologinių priemonių nepakanka. Pasak „Tele2“ Skaitmeninio turinio vadovės Justinos Antropik, socialinių tinklų platformos vis aktyviau ieško būdų, kaip spręsti vaikų saugumo klausimus, nes spaudimas tai daryti auga visame pasaulyje „Didelė dalis vaikų ir paauglių socialiniais tinklais naudojasi anksčiau, nei leidžia oficialios platformų taisyklės. Todėl technologijų bendrovės ieško naujų būdų, kaip tiksliau nustatyti vartotojų amžių ir riboti nepilnamečiams netinkamą turinį“, – sako J. Antropik. Jaunimas –…

  • Finansai

    „Enefit“ 2025 m.: nuostolingų metų kontekste – stabili rinkos dalis

    Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“, audituotais duomenimis, 2025-aisiais metais, eliminavus nerealizuotų ateities sandorių įtaką, patyrė 30,4 mln. eurų nuostolį. Bendrovės vadovas Valdemaras Fiodorovič sako, kad tokio rezultato pagrindine priežastimi tapo nesubalansuotas gaminančių vartotojų apskaitos modelis ir ženkliai augę balansavimo kaštai. „Fiksuotas grynasis nuostolis, kurį patyrėme praėjusiais metais, didžiąja dalimi susijęs su balansavimo kainų, kurios 2025 metais, lyginant su 2024-aisiais, augo 4 kartus. Reikšmingos įtakos turėjo ir gaminantiems vartotojams vis dar taikomas dvipusės apskaitos modelis. Kartu sudėjus, šie du aspektai įmonei per praėjusius metus sugeneravo 25 mln. eurų nuostolį. Tarp priežasčių – ir užsitęsę teisiniai procesai su verslo įmonėmis dėl išankstinių fiksuotos kainos sutarčių nutraukimo. Nuolat ieškome galimų sprendimo būdų tiek…

  • Finansai

    10 „Lidl“ metų Lietuvoje: kaip per šį laiką keitėsi gyventojų požiūris į privačių prekės ženklų produktus?

    Prieš dešimtmetį „Lidl“ pradėjus veiklą Lietuvoje, buvo siekiama pristatyti sėkmingą tarptautinį verslo modelį ir pakeisti šalies rinkos standartus. Mažmeninės prekybos tinklas parodė, kad aukštos kokybės produktų galima įsigyti už žemą kainą, o tai padaryti padėjo privačių prekės ženklų produktai. Nuo to laiko jų populiarumas nuosekliai auga, o tai patvirtina ir naujausias „Lidl Lietuva“ užsakymu „Norstat“ atliktas tyrimas: bent vieną ar kelis tokius produktus į savo pirkinių krepšelius apsiperkant įsideda 73 proc. šalies gyventojų. „Prieš dešimtmetį privatūs prekės ženklai pirkėjams dar buvo naujiena, tačiau šiandien situacija rinkoje yra iš esmės pasikeitusi. Per „Lidl“ veiklos Lietuvoje dešimtmetį pirkėjai turėjo galimybę susipažinti su privačių prekės ženklų asortimentu ir patys įsitikinti, kad šie produktai…

  • Finansai

    Švaistydami laiką švaistome ir pinigus: tikroji „laikas – pinigai“ reikšmė

    Posakį „laikas – pinigai“ esame girdėję daugelis, tačiau retai susimąstome, ką jis iš tikrųjų reiškia kasdienybėje. Apie tai, kaip šis principas pritaikomas šiandien ir kokią finansinę naudą gali duoti tinkamas laiko valdymas, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pasak ekspertės, skirtingai nei pinigus ar kitus išteklius, laiką praradus jo susigrąžinti neįmanoma. Tai reiškia, kad kiekviena neefektyviai praleista valanda yra prarasta galimybė – uždirbti, išmokti ar priartėti prie savo tikslų. „Materialius dalykus galime atkurti – uždirbti daugiau, susigrąžinti prarastas žinias ar patirtį. Tačiau prarasto laiko susigrąžinti neįmanoma, todėl jo vertė yra ypatinga. Jei pradėtume laiką vertinti taip pat kaip pinigus, natūraliai imtume jį naudoti atsakingiau“, – sako A. Mincienė.…

  • Finansai

    VPT akademijos dalyviai pasiryžę dirbti viešųjų pirkimų srityje

    Viešųjų pirkimų tarnyba (Tarnyba) kviečia perkančiąsias organizacijas, ieškančias mažos vertės pirkimų specialistų darbui jų organizacijose, kreiptis į neseniai „VPT akademijos“ mokymus baigusius dalyvius. Iš 236 pretendentų atrinkti 40 dalyvių sėkmingai baigė „VPT akademijos“ mokymų kursą ir dalis šiuo metu atlieka praktiką valstybės perkančiosiose organizacijose. Tarnyba dėkinga partneriams už suteiktas galimybes praktikantams, tačiau taip pat siūlo pirkimų specialistų ieškančioms perkančiosioms organizacijoms kreiptis dėl galimų pretendentų į laisvas pirkimų specialistų vietas kontaktų. Per du mėnesius „VPT akademijos“ lektoriai suteikė pradmenis ir padėjo suprasti terminologiją, kruopščiai atrinkta ir aiškiai išdėstyta medžiaga bei praktiniais pavyzdžiais mokymų dalyvius vedžiojo po pirkimų labirintus. „Atėjo laikas mūsų mokymų dalyviams parodyti, ko pavyko išmokti. O žinių žmonės įgavo…

Privatumo politika