Vairavimas šiandien yra tapęs neatsiejama kasdienybės dalimi. Vairavimo kursai Vilniuje organizuojami tiek ką tik mokyklą baigusiems, tiek vyresnio amžiaus asmenims. Tiesa, didėjant poreikiui vairuoti, neišvengiamai atsiranda ir daugiau klausimų – vienas dažniausių: ar visi gali vairuoti? Ilgametę darbo patirtį turintys instruktoriai teigia, kad vairavimo įgūdžių gali išmokti visi, jei tai leidžia žmogaus sveikata. Daugiau klausimų kelia psichologiniai būsimų vairuotojų barjerai, trukdantys priimti racionalius sprendimus.
Atlikti tyrimai rodo, kad didžioji dalis avarijų nutinka dėl žmogaus elgesio, t. y. vairuotojas, priimdamas netinkamus sprendimus, sukelia eismo įvykį. Riziką sukelia ir vairuotojo sveikatos būklė – ligos ar vartojami vaistai. Eismo įvykių tyrimai rodo, kad dažniausiai nelaimių kaltininkai būna itin jauni žmonės ar garbaus amžiaus asmenys. Jaunieji vairuotojai dažniausiai neįvertina gebėjimo valdyti transporto priemonę, viršija saugų leistiną greitį ir priima rizikingus sprendimus. Tuo tarpu garbingo amžiaus vairuotojai nepastebi kelio ženklų, objektyviai neįvertina atstumų ir avarines situacijas sukelia dėl suprastėjusio reakcijos laiko.
Profesionaliai organizuojami vairavimo kursai Vilniuje orientuojasi ne tik į teorines būsimų vairuotojų žinias, bet ir praktinius įgūdžius, todėl moksleivis negali laikyti valstybinio vairavimo egzamino tol, kol negauna vairavimo instruktoriaus sutikimo. Vairavimo mokyklų darbuotojai tikina, kad itin dažna būsimų vairuotojų klaida – įsitikinimas, kad sėkmingam vairavimui būtini tik geri fiziniai duomenys, t. y. regos aštrumas, geras regėjimo laukas, puiki atmintis ir dėmesingumas. Nors minėtieji faktoriai yra esminiai rodikliai, leidžiantys asmeniui valdyti transporto priemonę, negalima pamiršti ir priimamų sprendimų svarbos – jei asmuo sąmoningai nesilaikys KET reikalavimų, jis kels pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Klaidingas stereotipas, teigiantis, kad ne visi gali būti vairuotojais, itin dažnai yra susijęs su vairavimo baime. Ši gali atsirasti įvykus eismo įvykiui arba tuo atveju, jei tokiame įvykyje nukentėjo vairuotojui artimi žmonės. Tiesa, baime vairuoti gali būti nulemta ir psichologinių barjerų, kuriems eismo įvykiai neturėjo jokios įtakos. Paprastai tokie vairuotojai puikiai išlaiko teorijos egzaminus, tačiau praktiniai vairavimo kursai Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste jiems tampa itin sunkia užduotimi – jie jaučiasi nedrąsiai ir nesugeba savarankiškai priimti sprendimų. Dar daugiau sunkumų kyla tuo atveju, jei šalia vairuotojo nesėdi instruktorius. Paprastai tokie vairuotojai išlaiko praktinio vairavimo egzaminą ir nusprendžia daugiau automobilio nevairuoti. Siekiant išspręsti minėtąją problemą, būtina pasikonsultuoti su psichologu. Itin dažnai vairavimo baimė yra susijusi su nepelnytu savęs nuvertinimu, t. y. vairuotojas netiki savo jėgomis.
