Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, ketvirtadienį susitikusi su Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoju, skaitmeninės transformacijos ministru Mykhailu Fedorovu, aptarė skaitmeninimo ir atvirų duomenų svarbą bei pasiūlė Lietuvos paramą ir ekspertinę pagalbą Ukrainai, siekiant įsilieti į bendrąją Europos Sąjungos (ES) duomenų erdvę.
„Mūsų požiūriai į skaitmeninimo prioritetus sutampa – siekiame visuomenei atverti kuo daugiau duomenų ir užtikrinti kuo platesnes elektronines viešąsias paslaugas. Ukrainos piliečiai galėtų naudotis ne tik beviziu režimu su Europos Sąjunga, bet būti ir duomenų Šengeno erdvės dalimi. Tai reiškia, kad ukrainiečiai galėtų turėti tokias pat sąlygas naudotis mobiliuoju ryšiu ir duomenimis kaip ir visi kiti Europos Sąjungos piliečiai. Bevizis režimas duomenų erdvėje, kaip ir bevizis režimas kelionėse, ne tik paskatintų dvišalį bendradarbiavimą, bet ir padėtų greičiau susisiekti verslo atstovams. Be to, „bevizė“ duomenų erdvė būtų naudinga tokių sektorių kaip fintech ar govtech plėtrai“, – sako A. Armonaitė.
Ministrė sakė palaikanti ambicingą Ukrainos tikslą iki 2024 metų visas viešąsias paslaugas padaryti prieinamas elektroniniu būdu. Skaitmeninimo procesuose Ukraina jau padarė ženklią pažangą, tačiau siekdama padėti Ukrainai įsilieti į Europos Sąjungos tarptinklinio ryšio sistemą Lietuva galėtų teikti paramą ir pagalbą dėl duomenų apsaugos, duomenų atvėrimo ir pakartotinio naudojimo procesų paspartinimo. Siekiant šio tikslo būtina kuo sparčiau sukurti bendrą duomenų perdavimo sistemą Rytų partnerystės šalyse.
Be to, Lietuva yra pasirengusi dalintis gerąja patirtimi įgyvendinant govtech idėją transformuoti viešąjį sektorių taikant inovatyviąsias technologijas. Ministrė pakvietė Ukrainos novatoriškas verslo komandas, startuolius ir akademinės bendruomenės atstovus bendradarbiauti vykdant „GovTech Lab“ projektą.
Ministrė A. Armonaitė taip pat pažymėjo, kad Lietuva yra suinteresuota aktyvesne Ukrainos prekyba su ES rinka. Todėl ypač svarbu paspartinti ES ir Ukrainos susitarimą dėl pramonės gaminių atitikties įvertinimo ir pripažinimo (ACAA) – tai leistų panaikinti dabar prekybą stabdančias technines kliūtis.
Lietuvos ir Ukrainos ekonominiai ryšiai išlieka stiprūs ir pandemijos metu. Ukraina – Lietuvos investuotojams ypač svarbi rinka. Lietuva mato daug potencialo dvišaliam bendradarbiavimui ne tik tradiciniuose, bet ir inovatyviuose ekonomikos sektoriuose, tokiuose kaip gyvybės mokslai, IT, finansinės technologijos, skaitmeninių inovacijų diegimas viešajame sektoriuje ir kiti.
Ukraina yra 18-oji pagal dydį Lietuvos gamintojų prekių eksporto partnerė, o 2020 m. dvišalės prekybos apyvarta sudarė 1,19 mlrd. eurų. Lietuvos tiesioginės investicijos Ukrainoje 2020 m. III ketvirčio pabaigoje sudarė 180 mln. eurų.
Pranešimą paskelbė: Ligija Kliunkienė, LR ekonomikos ir inovacijų ministerija
