„Agrokoncerno“ įmonių grupė, kurios viena iš veiklos krypčių yra prekyba trąšomis ir augalų apsaugos produktais, sulaukė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo, kuriuo buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimas, kad įmonės „Agrokoncernas“ importuotoms trąšoms turi būti taikytas antidempingo muitas.
„Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys atkreipia dėmesį, jog po to, kai muitinė nusprendė, kad iki 2018 metų importuotoms trąšoms turi būti taikytas antidempingo muitas ir buvo priskaičiuota mokestinė nepriemoka už praėjusį laikotarpį, įmonė pati kreipėsi pirmiausia į Mokestinių ginčų komisiją, vėliau – į Vilniaus apygardos teismą (VVAT). Priskaičiuotą nepriemoką įmonė sumokėjo 2018 metais, iš karto po to, kai buvo pareikalauta. Po to „Agrokoncernas“ ir kitos įmonės, prekiaujančios trąšomis, muitinės sprendimus apskundė.
Muitinės departamentas argumentavo, kad prievolė mokėti mokesčius atsirado gavus laboratorijos išvadas dėl trąšose esančio amonio nitrato kiekio. Antidempingo mokestis priklauso nuo amonio nitrato kiekio trąšose. Tai yra, šis mokestis turi būti mokamas, jeigu trąšų sudėtyje yra daugiau nei 80 proc. amonio nitrato.
Pasak E. Šakio, muitinė laikosi pozicijos, kad amonio nitrato kiekio apskritai nereikia nustatinėti, nes nėra metodo, tiksliam jo kiekiui nustatyti. Todėl pakanka nustatyti azoto kiekį, vadovaujantis prezumpcija, kad jeigu azoto yra daugiau nei 28 proc., tai reiškia, kad amonio nitrato yra daugiau nei 80 proc.
„Tiek mes, tiek kitos keturios rinkoje veikiančios įmonės šias trąšas vežėme ilgiau nei trejus metus. Buvome įsitikinę, kad amonio nitrato importuojamose trąšose yra mažiau nei 80 proc., nes visi skaičiavimai tai patvirtino. Muitinei visus tuos trejus metus ne tik mūsų, bet ir visų kitų tas pačias trąšas importavusių rinkos dalyvių deklaracijos neužkliuvo“, – teigia E. Šakys.
2018 metai kilus ginčui dėl trąšų sudėties, rentgeno difrakcijos metodu buvo atlikti laboratoriniai tyrimai, kuriais buvo nustatyta, kad trąšose amonio nitrato yra mažiau nei 80 proc.
„Ginčo pradžioje pateikėme Klaipėdoje atliktus rentgeno difrakcijos tyrimus. Teismai nusprendė, kad Klaipėdos laboratorija nėra akredituota taikyti rentgeno difrakcijos metodą. Tuomet radome laboratorijas Vokietijoje bei Lenkijoje, kurios yra akredituotos taikyti rentgeno difrakcijos metodą bei patvirtino, jog šiuo metodu amonio nitrato kiekį nustatyti galima. Pateikėme prašymą paskirti trąšų ekspertizę sertifikuotoje laboratorijoje Lenkijoje, tačiau ginčą nagrinėjusios institucijos atsisakė ją skirti, kadangi muitinė nebesaugo mėginio, nors ginčas dar nėra pasibaigęs“, – komentuoja „Agrokoncerno“ direktorius.
Įmonė, priešingai nei muitinė, iki šiol turi išsisaugojusi užantspauduotus ir jų autentiškumą dokumentais patvirtinančius mėginius, todėl savo iniciatyva atliko ekspertizę Vokietijos laboratorijoje, kuri yra akredituota taikyti rentgeno difrakcijos metodą. Tyrimas dar kartą patvirtino, kad amonio nitrato kiekis trąšose yra mažesnis nei 80 procentų. Tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas šio tyrimo nepriėmė, o visi kiti teismai atsisako patikėti laboratorijos išvadomis.
„Dėl to manome, kad ginče nebuvo išnagrinėtos visos aplinkybės, nes akivaizdūs įrodymai – akredituotos Vokietijos laboratorijos tyrimai, specialistų skaičiavimai, kurie patvirtina, kad amonio nitrato trąšose yra mažiau nei 80 procentų, buvo nevertinti. Keista ir tai, kad pati muitinė neišsaugojo mėginių, dėl kurių ir kilo ginčas“, – sako E. Šakys.
Trąšomis, už kurias įmonei buvo priskaičiuota antidempingo muito mokestinė nepriemoka, „Agrokoncernas“ nebeprekiauja nuo 2018 metų. 2022 metų vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą, „Agrokoncerno“ įmonių grupė nedelsiant nutraukė ryšius su šalimis agresorėmis Rusija ir Baltarusija ir neturi jokių verslo sandorių su šiomis šalimis.
Pranešimą paskelbė: Viktorija Žižiūnienė, UAB Agrokoncernas
