Darbas nepalankiomis oro sąlygomis suvokiamas kaip rizikinga veikla, reikalaujanti griežtų darbo saugos taisyklių laikymosi. Iš tiesų darbo sauga Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose turi atlikti svarbų vaidmenį, siekiant produktyvių rezultatų ir rūpinantis darbuotojų gerove. Deja, praktika nevisuomet sutinka su teorija – atlikti tyrimai rodo, kad tiek darbdaviai, tiek patys darbuotojai skiria sąlyginai mažai dėmesio darbų sąlygų gerinimui. Su didžiausiais karščio keliamais sunkumais susiduria žemės ūkio darbininkai, kelininkai, geodezininkai, statybininkai, karjerų darbininkai, taip pat ir kalviai, virtuvių ir kepyklų darbuotojai, liejyklų, stiklo ir keramikos sričių specialistai.
Darbdavys turi laikytis Darbo kodekse numatytų reglamentų, nurodančių jo prievolę pasirūpinti tinkamomis darbuotojų saugos priemonėmis, t. y. darbo sauga Vilniuje, kitame Lietuvos didmiestyje, mažesniame ar rajoniniame miestelyje turi apsaugoti darbuotojus nuo kenksmingų darbo sąlygų ar maksimaliai sumažinti jų keliamą riziką. Rizikingoms darbo sąlygoms priskiriamas ir darbas karštyje ar veikla, vykdoma veikiant tiesioginiams saulės spinduliams.
Darbas karštoje aplinkoje sąlygoja raumenų mėšlungio problemas, be to, gali sukelti perkaitimą arba šilumos smūgį. Asmenys, dirbantys saulėje, gali patirti saulės smūgį. Visi galimi rizikos faktoriai turi būti atsakingai įvertinti, ieškant efektyviausių priemonių darbuotojų apsaugai. Vertinant darbo sąlygas, negalima pamiršti, kad saulei ir karščiui jautresni vyresnio amžiaus žmonės ir darbuotojai, sergantys kraujagyslių ar širdies ligomis, taip pat asmenys, vartojantys vaistus, turintys padidėjusį kraujospūdį ar antsvorio problemų. Darbo sauga turi būti organizuojama įvertinus faktą, kad ilgos darbo valandos karštyje padidina traumų tikimybę dėl sumažėjusio darbuotojo dėmesio ir patiriamo nuovargio.
Siekiant išvengti darbuotojų sveikatai sukeliamo pavojaus ir pasirūpinti darbo sauga Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, būtina atidžiai stebėti sinoptikų prognozes ir, kiek įmanoma, vengti sunkių fizinių darbų karštyje. Darbuotojai turėtų dėvėti lengvus, šviesius, geriausia – natūralaus pluošto drabužius, kurie atspindėtų šviesą ir šilumą. Jei įmanoma, darbuotojai turėtų dėvėti galvos apsaugą ir apsauginius akinius nuo saulės. Darbdavys turi užtikrinti, kad saulėje ir kaitroje dirbantys asmenys turėtų vėsaus geriamo vandens ir išgertų reikiamą jo kiekį (maždaug 3 stiklines per valandą). Be to, darbdavys turi skirti daugiau laiko darbuotojų poilsiui. Rekomenduojama daryti reguliarias pertraukėles kas valandą, jei įmanoma, darbdavys turėtų pagalvoti apie vietas atsivėsinimui. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus apie žalingą saulės ir šilumos poveikį, atsargos priemones ir pirmosios pagalbos suteikimą. Darbuotojai privalo laikytis visų darbdavio rekomendacijų, karštomis dienomis nevartoti kofeino, o fizinių jėgų reikalaujančio darbo apimtis didinti palengva.
