2024 m. birželio 3 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Seimo Laisvės frakcijos surengtame parlamentinės kontrolės posėdyje aptartos Finansinių technologijų sektoriaus (Fintech) galimybės ir iššūkiai. Rinkos dalyviai pastebi, kad kontroliuojančios institucijos užuot konsultavusios, kaip ištaisyti kylančius neaiškumus, vis dažniau iškart skiria sankcijas ir baudas be galimybės pasitaisyti.
Posėdį organizavęs Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytautas Mitalas kvietė Fintech sektorių ir kontroliuojančias institucijas kalbėtis, Lietuvos banką ir kitas institucijas laikytis bendros strateginės krypties, užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą.
„Svarbu suprasti, kad šis sektorius – ne tik kripto valiutų keityklos, jos sudaro tik dešimtadalį jo. Daugiausiai tai – elektroninių mokėjimų įmonės, netgi nauji bankai, galintys padėti verslams rasti priėjimą prie kapitalo. Europos investicijų banko 2023 m. duomenimis, 37 proc. įmonių finansavimo galimybių prieinamumas yra viena iš ilgalaikių kliūčių investicijoms. Lietuvos įmonėms išorinio finansavimo trūkumas siekia apie 738 mln. eurų, iš kurio absoliuti dauguma yra mažų ir vidutinių įmonių patiriamas finansavimo trūkumas.
Lietuva turi pasitvirtinusi ilgalaikes Fintech vystymo gaires, esame įsipareigoję plėtoti šį sektorių, kuris sukuria net 0,5 proc. BVP. Deja, matome pasikartojančias istorijas, kai Fintech verslus prižiūrinčios institucijos visų pirma ne konsultuoja, ne teikia pagalbą, bet apdalina baudomis ir taip netiesiogiai vidaus ir užsienio rinkose skleidžia neigiamą gandą apie tai, kad Lietuvoje – netvarka su Fintech sektoriumi“, – teigia Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas.
2021–2023 m. Lietuvos banko poveikio priemonių, įvykdytų per metus, skaičius išaugo dvigubai – nuo 18 iki 43. Anot rinkos dalyvių, proaktyvus poveikių priemonių viešinimas kenkia įmonių reputacijai ir tai yra nepalanku Lietuvos, kaip Europos Fintech centro, statusui.
„Šiuo metu turime 277 įmones, dauguma jų veikia mokėjimų srityje. Mūsų vienas svarbiausių tikslų, kad būtų palaikoma bendra strateginė kryptis. Tarp mūsų iššūkių – reguliavimo aiškumo trūkumas bei rizikų valdymas.
Kalbant apie priežiūros institucijas, – norėtume matyti daugiau draugiškų vizitų, o ne griežtų inspektavimų“, – posėdyje sakė asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Greta Ranonytė.
„Deja, ne visada jaučiame, kad bauda būtų jau paskutinė priemonė po konsultacijų”, – renginyje sakė asociacijos ,,Infobalt” Fintech komiteto vadovas Darius Kulikauskas.
„Nors viešojoje erdvėje dažniausiai linksniuojamos baudos, tačiau mūsų prioritetas yra konsultavimas ir mokymas. Kol prieiname iki poveikio priemonių, turime ne vieną renginį, susitikimą. Tai, kad poveikio priemonių skaičius auga, yra natūralu, jis koreliuoja su augančiu įmonių skaičiumi ir yra proporcingas. Mūsų tikslas, kad žmonių pinigai būtų saugūs, dėl to kartais turime taikyti ir griežtas priemones“, – Laisvės frakcijos parlamentinės kontrolės posėdyje tikino Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
„Viena didžiausių mažų valstybių stiprybių ir konkurencinių pranašumų – atviras valstybės institucijų požiūris, valstybės ir rinkos dalyvių bendradarbiavimas sprendžiant kylančius klausimus. Bendradarbiavimas ir pagalba, o ne baudimas turi būti pagrindinė valstybės institucijų užduotis, tuo pačiu užtikrinant rizikų valdymą. Reguliuojančioms institucijoms turi užtikrinti aiškią ir nuspėjamą teisinę aplinką, skirti daugiau dėmesio mokymams ir konsultacijoms. To reikalaujame iš kontrolės įstaigų”, – sakė Seimo vicepirmininkas V. Mitalas.
Laisvės frakcijos surengtame parlamentinės kontrolės posėdyje dalyvavo Lietuvos banko, Finansų ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Asociacijų „Fintech Hub LT”, „Infobalt“ atstovai ir kiti.
Daugiau informacijos:
Emilija Mockutė
Seimo Laisvės frakcijos referentė
Mob. 8 620 88 548
El. p. emilija.mockute@lrs.lt
Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
